Susipykus. 2 puslapis

Neapykanta besikaupianti manyje,
Piktai nužiūrinėjamos akys,
Drebančios rankos,
Pagieža širdyje,
Besikaupiančios ašaros,

Raudona rožę man nuskynei
Su žeidžiančiais, aštriais dygliais.
O tavo akys, gražios, gilios
Spindėjo meile ir jausmais..

Nemyliu, nenoriu, nelaukiu
Nereikia tavęs man daugiau.
Pati nenorėdama perdegiau,
Ir meilės nebejaučiu tau.

Viską, kas trukdo gyvent be vilties, ryt pakeisk is širdies. Bus rytojus šviesus nusigręžk i Rytus, nevilties apimti rasim saulę visi. Mielas drauge, sustok, būtinai pagalvok..

Aš žinau, tu jo nemyli
Ir nemylėsi niekados
Bet jisai naujas
Nuostabus lyg rytas
Susižavėjai juk tu juo..
Jis švelniai glosto tavo plaukus
Meiliai žiuri į akis..

Kaip man sunku Tarp šių svetimų žmonių... Kaip dabar norėčiau būt su tavim, Bet tegaliu būt kartu širdim...

Norėjau mylėti tave amžinai,
Bet tu kažkur dingai.
Tik vienas saldus bučinys,
Ir tavo meilė išnyks.

Tau paliksiu obelų žydėjimą-
Te jis džiaugsmą neš.
Viską, viską, ką abu kentėjome,
Pasiimsiu aš.
Būsiu aš tiktai akmuo, ir tiek.
Metai plauks ir plauks.

Tu netiki, kad aš prasta
Ir mintyse tu vėl mane atrasi.
Tik aš jau būsiu gal kita
Ir tu kitaip mane suprasi!

Pasidalinkim du kelius - ir nieko nereiks dalintis..
Ir niekada nebeužklius už tavo žodžių mano mintys..
Galbūt tada nebesopės labiau, nei ištveriu nešaukus..

Mus atskyre ši vasara. Lietus.
Ant plaukų, ant širdies, ant minčių.
Atmintis lyg siubuojantis lieptas
Mus atskyrė nuo mūsų pačių.
Atminimai sugrižta į uostą.

Kaip norėčiau pavirsti paukščiu,
Išskrisčiau ten, kur nėra nei meilės, nei skausmų..
Palikčiau tai, kas man skaudu,
Pabėgčiau nuo pilkų dienų..

Nelaimės gali smarkiai mus paveikti, bet jos praeina. Tik nuo mūsų priklauso tapsime pelenais, ar pakilsime kaip feniksai.

Kam visa tai?! Kam tie skausmai?!
Kodėl tu nori, kad aš kentėčiau?!
Kad tavęs šalia aš neturėčiau!
Ir nesvarbu kokią neapykantą tu man jauti,

Kažkas šalia man kužda,
Jog laikas tau sugrįšt..
Bet mano išdidumas
Padarė galą tam..
Atsiprašau, mažut,
Už skriaudą,
Už apgaulę,..

Kiek kartų aš atleidau tau?
Kiek kartu aš atsiprašiau?
Už ką tada tave mylėjau?
Už ką tu apgavai?
Sakydavai, kad reikia laiko..
Bet kam tas laikas?

Nusimesk liūdesio skraistę, kuri nori nenori kartais aplanko.. Atverk savo gerą sielą ir išmesk nuo jos raktus, kad daugiau jos niekada neužrakintum.. Savo gerumu džiugink kitus žmones..

Jei purvu aptaškys, Tu pabūk lietumi. Jei suklupsi kely, Tu pabūk savimi.. Jei teks skausmą patirt, Tu pabūk viltimi Jei nebus, kuo tikėt, Patikėk savimi..

Aš neprašau ir nemaldauju..
Kad tu sugrįžtum pas mane,
Bet patikėk aš nejuokauju,
Likimas keršys už mane..

Sunku suprasti vaikino širdį.. sunku suprasti myli jis ar ne.. jis gali nemylėdamas bučiuoti ir mylėdamas atstumti nuo savęs..